Astmos simptomai Astmai būdingas dusulys, apsunkintas kvėpavimas, kosulys, sunkumo (veržimo) jutimas krūtinėje, švokštimas (švilpimas), rečiau skrepliavimas. Tačiau kiekvienas žmogus šiuos simptomus, ypač dusulį, suvokia skirtingai, todėl dusulys gali pasireikšti kaip: • Apsunkintas kvėpavimas • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje • Sutrikęs miegas • Kosulys • Skrepliavimas • Švokštimas krūtinėje • Nerimas • Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte. Šie negalavimai gali pasireikšti tik tam tikrais metų laikais arba nepriklausyti nuo metų laikų - būti visus metus. Astmos simptomai atsiranda staiga, jie dažniausiai trumpalaikiai (trunka tik kelias minutes ar valandas), tačiau gali kartotis keletą kartų per parą. Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Daugeliui pacientų dusulio ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Dusulys gali stiprėti, varginti kelias dienas ar savaites. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan. Astma yra dviejų formų- alerginė ir nealerginė. Alerginės astmos metu ligos simptomus provokuoja įvairūs alergenai (namų dulkių erkės, naminių gyvūnų ir paukščių, žiedadulkių, pelėsių, tarakonų ir kt.). tiek alerginės, tiek nealerginės astmos atveju nustatomas lėtinis uždegimas kvėpavimo takuose, sergančiųjų bronchai yra padidintai jautrūs įvairiems aplinkos ar patalpų dirgikliams, kurie gali provokuoti priepuolius. Dažniausiai astmos priepuolį sukelia: • Alergenai • Virusinė kvėpavimo takų infekcija • Fizinis krūvis, oro temperatūros ar drėgmės svyravimai • Profesiniai alergenai ar dirgikliai, aplinkos dirgikliai (kvepalai, tabako dūmai, degimo produktai, teršalai) • Vaistai (acetilsalicilo rūgštis ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, β-blokatoriai), maisto konservantai (pvz., tartrazinas) ir kt. Astmos eiga labai nevienoda. Pagal astmos priepuolių dažnumą, bronchus plečiančių vaistų poreikį ir kvėpavimo funkcijos rodiklius astma skirstoma į trumpalaikę ir nuolatinę. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais laiko tarpais, dažniausiai paveikus kažkokiam alergenui. Jai būdinga lengva eiga ir ilgas pagerėjimo laikotarpis. Nuolatinė astma būna lengva, vidutinio sunkumo ir sunki. Gydytojas, nustatęs astmos formą ir sunkumą, gali paskirti tinkamiausią gydymą. Negydomos astmos eiga dažnai būna banguota, tarp priepuolių pacientai gali nejausti kad serga astma. Tačiau, dėl uždegimo sukeltų pokyčių kvėpavimo takuose, kiekvienas priepuolis gali būti pavojingas gyvybei.