Ligos eiga Astma – lėtinė liga. Anksčiau vyravo nuomonė, kad daugiau nei pusė astma sergančių vaikų pasveiksta. Vaikų amžiuje daugelis kvėpavimo takų ligų, tame tarpe ir astma, dažniausiai pasireiškia švokštimu, švilpimu bei dusuliu. Tikimybė vaikams susirgti astma didėja tuomet, kai: Per pirmuosius gyvenimo metus kartojasi švokštimas; Vaiko kraujyje nustatomas padidėjęs imunoglobulino E kiekis; Vaiko tėvai patys serga astma ir rūko. Tuo tarpu suaugusiųjų tarpe besikartojantys dusulio ar švokštimo epizodai dažniausiai būna svarbiausi astmos požymiai. Priklausomai nuo astmos pasireiškimo dažnumo ir vaistų poreikio, astma gali būti trumpalaikė ar nuolatinė. Nuolatinė būna lengvos, vidutinės ar sunkios eigos. Negydomos astmos eiga yra banguota. Kai nėra priepuolių, pacientas gali nejausti jokių ligos požymių. Bet dėl kvėpavimo takų pokyčių, kuriuos sukelia nuolatinis uždegimas, net ir reti astmos priepuoliai gali būti pavojingi gyvybei. Tik pastoviai vartojant vaistus galima sumažinti nuolatinį kvėpavimo takų uždegimą, kontroliuoti ligą bei išvengti astmos priepuolių.