Astmos gydymo būdai

Astmos gydymas apima:
  1. Pacientų, jų artimųjų bei sergančių vaikų tėvų (globėjų), mokymą.
  2. Vengimą astmą provokuojančių veiksnių.
  3. Ligos vertinimą ir kontroliavimą.
  4. Individualaus paciento ilgalaikio gydymo plano sudarymą.
  5. Ligos pablogėjimų gydymo plano sudarymą.
  6. Astmos eigos kontrolę.
Kaip gydoma astma?

Šiuo metu yra nemažai pakankamai efektyvių vaistų astmai gydyti, tačiau, kaip ir kiekvienos lėtinės ligos gydyme labai svarbu yra visos gydymo priemonės, pritaikomos kiekvienam pacientui individualiai. Šiuolaikinis astmos gydymas yra pakopinis – kuo sunkesnė astmos eiga, tuo intensyvesnio gydymo reikia.

Gydant astmą labai svarbu:
  1. Bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo. Pacientas turi aktyviai domėtis savo liga, nebijoti klausti jį gydančio gydytojo ir išsakyti visas abejones. Geriausi vaistai veiks nepakankamai veiksmingai, jei pats pacientas nenorės jaustis geriau, nepasitikės gydytoju.
  2. Nuolatinis ir reguliarus plaučių funkcijos įvertinimas – spirometrija ir PIK-metrija. Tai atliekama gydymo įstaigoje arba pacientas pats gali atlikti namuose.
  3. Provokuojančių veiksnių, alergenų vengimas. Tai yra individualu ir kiekvienas pacientas turėtų žinoti, kas jam sukelia astmos priepuolius. Paciento organizmo reakciją alergenams gali nustatyti gydytojas, atlikdamas specialius tyrimus.
  4. Šiuo metu rekomenduojama visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, kasmet skiepytis nuo gripo.
  5. Medikamentinis gydymas - skiriamos dvi vaistų grupės: ligą kontroliuojantieji ir simptominiai vaistai.
  6. Greitas ligos pasunkėjomo atpažinimas ir teisingas, laiku pradedamas, jų gydymas.
  7. Nuolatinis ir pastovus ligos sekimas. Priklausomai nuo ligos sunkumo, pas gydytoją reikėtų lankytis kas 1 – 6 mėn.
  8. Astma sergantys pacientai turėtų pakankamai naudoti skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), nevengti sportuoti. Ypač tinkamos tos šakos, kuriose reikalingas gilus kvėpavimas (pvz., plaukimas, joga).