 |
Interviu su Egle Kvedaraite, Astmos klubų
asociacijos pirmininke
|
|
|
| |
|
|
 |
|
 |
| |
Ar seniai sergate astma?
Astma sergu nuo septynių metų amžiaus, taip, kad jau turiu 24 metų „stažą”.
Kaip sužinojote, kad sergate astma?
Nuo pat vaikystės turėjau stiprią alerginę slogą. Pastoviai „bėgdavo” nosis, ašarodavo akys. Dažnai kankindavo sausas kosulys, kuris trukdavo gana ilgai ir nuo kosėjimo skaudėdavo net pilvo raumenis. Vieną kartą, nuvažiavus aplankyti senelių į kaimą, netikėtai pradėjau dusti. Buvo baimės ir tėvams, ir seneliams. Gerai, kad buvo netoliese gyvenantis kaimynas, kuris sirgo astma, ir turėjo vaistų nuo dusulio. Tai ir padėjo pirmą kartą. Nuo to laiko gydytojai ir nustatė alerginę bronchinę astmą, su kuria tenka gyventi iki šiol.
Kaip dažnai jus kamuoja astmos priepuoliai?
Šiuo metu, kai į Lietuvą atėjo nauji vaistai astmai gydyti, daugelis ligonių, tame tarpe ir aš, džiaugiasi, kad galima gyventi nejaučiant astmos priepuolių. Tinkamai vartojant vaistus ir konsultuojantis su gydytoju stiprių paūmėjimų galima išvengti.
Kokių problemų kyla sergant astma?
Šiuo metu problemų dėl astmos turiu minimaliai, tačiau astma turėjo daug įtakos vaikystėje. Dėl dažnų astmos paūmėjimų tekdavo gultis į ligoninę, po kelis mėnesius gydytis sanatorijose, o dėl to kentėdavo ir mokslai. Todėl vaikystėje teko pakeisti mokyklą. Sanatorijose nemokydavo sustiprintos anglų kalbos, o, grįžus į klasę, tekdavo vytis neišmoktą dalį programos už kelis mėnesius. Tai būdavo gana sunku.
Kaip elgiatės priepuolio metu?
Pirmiausia stengiuosi nepanikuoti ir, dar tik prasidedant priepuoliui, įkvėpti bronchus plečiančius vaistus. Stengiuosi atsisėsti patogiai, atsipalaiduoti, jei yra galimybė – atsidaryti langą.
Ką patartumėte aplinkiniams: kaip jie turėtų elgtis priepuolio metu?
Pirmiausia visada su savimi reikia turėti greito veikimo bronchus plečiančių vaistų inhaliatorių. Tai padeda jaustis saugesniam ir, tik pajautus artėjant dusulio priepuoliui, įkvėpti vaistų. Tačiau, jei du kartus įkvėpus vaistų jie nepradeda veikti – geriau kreiptis į gydytoją. Perdozavus greitai veikiančių bronchus plečiančių vaistų atsiranda nepageidaujami šalutiniai reiškiniai ir tuo atveju medikams būna sunkiau suteikti pagalbą.
Ar keliaujate? Ar nejaučiate diskomforto keliaudami?
Aš labai mėgstu keliauti ir, tik pasitaikius progai, tai darau. Dėl astmos diskomforto beveik nejaučiu, nebent aplinkiniams tenka aiškinti, kas tai per daiktas, kuri kiekvieną dieną tenka įkvėpti... Tada aiškinu, kad tai yra vaistai nuo astmos, kuriuos, norint jaustis gerai, tenka vartoti pastoviai. Atsiradus naujiems vaistams mano liga man netrukdo gyventi aktyvų gyvenimą.
Prieš kelis metus su astmos klubo nariais keliavome į Slovakiją, kur teko lankytis požeminiuose urvuose. Prieš pat išėjimą iš urvų teko užkopti laipteliais gana aukštai. Jau lauke pasigirdo už nugaros stovinčio žmogaus apsunkintas kvėpavimas. Bet labai nustebau pamačiusi, kad tas žmogus buvo ne iš mūsų klubo, o paprastas turistas. Mūsų klubo nariai, turėdami gerus vaistus ir informaciją kaip kontroliuoti savo ligą, kelionę ištvėrė nepriekaištingai. Niekam neprireikė medikų pagalbos.
Ar esate priklausomi nuo klimato sąlygų?
Nuo klimato sąlygų beveik nesu priklausoma. Žinoma blogiau jautiesi rudenį ar žiemą, kada būna drėgna bei kankina įvairios peršalimo ligos.
Ar lankotės viešose vietose, tokiose kaip: kavinės, barai, kinoteatrai, parodos ir kt.
Taip lankausi, tačiau labai nepatinka, kai kavinėse, baruose yra rūkoma. Stengiuosi eiti ten, kur yra nerūkančiųjų salės, tačiau net ir ten tabako dūmų išvengti nepavyksta. Todėl labai norėčiau, kad būtų priimtas įstatymas, draudžiantis rūkyti kavinėse, restoranuose ir klubuose, nes tabako dūmais turi kvėpuoti visi aplinkiniai, o tai didina plaučių ligų susirgimo riziką.
Ar sportuojate?
Stengiuosi sportuoti, tačiau tai darau nereguliariai. Lankantis sporto klubuose bandau pasirinkti tempą, kuris man nesukeltų dusulio priepuolių, gal dažniau pailsiu. Labai patinka plaukioti baseine bei, atšilus orams, važinėti dviračiu. Labai norėčiau jodinėti arkliais, tačiau kol kas tokių sąlygų neturiu.
Kaip liga veikia jūsų emocinę būklę? Kaip su tuo kovojate?
Anksčiau labai bijojau to momento, kai prasideda astmos priepuolis ir pradeda trūkti oro, tačiau dabar jau išmokau valdyti savo ligą, su ja „susigyvenau“. Džiaugiuosi, kad šiuo metu Lietuvoje astma sergantys žmonės turi galimybę gauti šiuolaikišką ir efektyvų gydymą, korio dėka žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą. Daugelis aplinkinių net nežinotų apie mano ligą, jei ne mano visuomeninė veikla asociacijoje.
Kaip liga veikia jūsų fizinę būklę?
Dar vaikystėje, kai nebuvo prieinamos informacijos apie astmą, tėvai man draudė aktyvesnį sportą, todėl gana vėlai išmokau plaukti, važiuoti dviračiu. Šiuo metu apribojimų fiziniam aktyvumui beveik neturiu.
Kaip liga veikia jūsų socialinę būklę?
Liga turėjo įtakos renkantis profesiją ir darbą. Negalėčiau dirbti dulkėtoje ar dūmais užterštoje aplinkoje, todėl tenka atsisakyti kai kurių darbo pasiūlymų.
Ar užtenka informacijos apie ligą?
Labai džiaugiuosi, kad šiais laikais jau galima gauti pakankamai daug informacijos apie astmą. Yra išleista nemažai leidinių, galima paieškoti straipsnių internete. Aktyvesni žmonės dalyvauja astmos klubų veikloje, kur galima gauti daug rūpimos informacijos ar smulkesnius paaiškinimus rūpimais klausimais, pasidalinti patirtimi su kitais ligoniais.
Kokios informacijos jums trūksta apie ligą?
Labai gaila, kad medikai, dirbantys su astma sergančiais ligoniais, yra suvaržyti konsultacijos laiko limitu. Juk per 15 minučių (tiek yra vidutiniškai skiriama laiko vienam vizitui) reikia suspėti išklausinėti ligonį, surašyti informaciją į kortelę, išrašyti receptus bei užpildyti įvairius blankus. Todėl smulkesniam pokalbiui su pacientu nelieka laiko. O ligoniu labai reikia informacijos apie jo ligą, apie vartojamus vaistus, apie ligos kontrolę. Todėl ir buvo steigiami astmos klubai, kuriuose ligoniai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie nustatytą diagnozę.
Ką patartumėte kitiems, kurie serga astma?
Pirmiausia – neišsigąsti išgirdus, kad jums diagnozuota astma. Stengtis kuo daugiau sužinoti apie šią ligą, pasitikėti gydytojais ir su jais nuoširdžiai pasikalbėti, pasitarti, koks gydymas konkrečiam ligoniui yra geriausiai tinkamas, kaip vartoti vaistus, kaip kontroliuoti savo ligą, kaip su ja gyventi. Stengtis sutvarkyti savo aplinką taip, kad joje būtų kuo mažiau dirgiklių, kurie įtakoja astmos priepuolius, pareguliuoti savo gyvenimo ritmą, kuo daugiau pažinti bei susigyventi su savo liga. Juk aplink yra daug ligonių, kurie gyvena visavertį gyvenimą su šia diagnoze, tik to mes nepastebime.
|
|
|
|
UAB "Terra media".