Atmintinė Astma- tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti padidėjusiu bronchų jaudrumu, kvėpavimo takų susiaurėjimu bei kosuliu, dusuliu, sunkumu krūtinėje. Astmos metu kvėpavimo takai yra padidintai jautrūs įvairiems aplinkos ar patalpų dirgikliams, kurie gali provokuoti ligos priepuolius. Šiuo metu yra nemažai efektyvių vaistų astmai gydyti, tačiau, kaip ir kiekvienos lėtinės ligos gydyme, labai svarbu yra visas gydymo priemonių kompleksas, pritaikomas kiekvienam pacientui individualiai. Šiuolaikinis astmos gydymas yra pakopinis – kuo sunkiau pasireiškia liga, tuo intensyvesnio ir gydymo reikia. Tik reguliariai vartojami ligą kontroliuojantys vaistai sumažina kvėpavimo takų uždegimą ir padeda kontroliuoti ligą. Visi astma sergantys pacientai nuolat su savimi privalo turėti greitai veikiančių bronchus plečiančių vaistų. Astma sergančiojo paciento šeimos nariams, ikimokyklinių įstaigų darbuotojams ar mokytojams rekomenduojama turėti aiškiai surašytas rekomendacijas, kaip padėti ligoniui priepuolio metu. Negydoma ar blogai kontroliuojama astma kelia žymiai didesnę grėsmę būsimai mamai ir jos kūdikiui, negu šiuolaikiniai vaistai nuo astmos, kai jie teisingai dozuojami. Negydoma alerginė sloga blogina astmos eigą. Sergantys astma pacientai turi įsidėmėti, kad, tik vengdami alergenų bei kvėpavimo takus dirginančių medžiagų, jie galės gerai kontroliuoti savo ligą ir gerai jaustis tiek namuose, tiek kelionėje. Reguliarūs fiziniai pratimai palengvina kvėpavimą, pagerina kvėpavimo sistemos darbą. Sergantieji astma turėtų pasitarti su gydytoju, kokią sporto šaką pasirinkti. Prieš pradedant sportuoti, būtina apšilti. O sportuojant nepamiršti diafragminio kvėpavimo. Pacientai su savimi privalo turėti bronchus plečiančių vaistų. Klimato permainos, ypač šaltas ir sausas oras, gali pabloginti sergančiųjų savijautą.